Daržininkystės ABC: ką sėti ir daiginti pavasarį?

Daržininkystės ant palangės pradžiamokslis: ką sėti ir daiginti pavasarį?

Pavasario pradžia visada yra šventė: pabunda gamta, saulė šviečia vis ryškiau, o dienos tampa ilgesnės ir šviesesnės. Tiesa, po ilgos ir tamsios žiemos dažnai būname pavargę, o imunitetas nusilpęs. Labai paprastas būdas padėti organizmui atsibusti ir sustiprėti – ant palangės užsiauginti vitaminų. Jie bus ne tik sveikas kasdienio maisto papildymas, bet ir įdomi bei maloni veikla suaugusiesiems ir vaikams. Nuo ko pradėti? Sužinokite šiame straipsnyje!

Svarbiausia daržininkystės ant palangės sąlyga, žinoma, yra gana plati ir saulės apšviesta palangė, taip pat reguliari dirvos drėgmės priežiūra. Visa kita jau priklauso nuo kiekvieno skonio, galimybių ir norų.

Prieskoninius augalus galima auginti ant palangės specialiai tam skirtose dėžutėse ir vazonuose, taip pat improvizuoti ir sodinti į bet kurį kitą namuose prieinamą indą: nuo senų puodų ar tuščių konservų skardinių iki niekada nenaudotų sovietmečio laikų servizų ir stiklainiukų.

Lengviausiai auginami ir dažniausiai sutinkami palangių gyventojai yra svogūnų laiškai, užauginti iš įprastų svogūnų. Jie gali būti auginami vandenyje ir sodinami į žemę. Sodinant į žemę reikia turėti omenyje, kad didžioji dalis (maždaug du trečdaliai) svogūno turi kyšoti virš žemės sluoksnio. Be to, geram derliui reikia pasirinkti tvirtus ir nepažeistus svogūnus, o jų viršūnėles reikia nupjauti, kad laiškai galėtų lengviau išlįsti. Paprasta ir ekologiška auginti laiškus sunaudotose kartoninėse kiaušinių pakuotėse.

Lengvai ir greitai užauginti ant palangės galima ir pipirnes  jos užaugs per 10–15 dienų. Geriausia jas sėti į negilius indus. Pipirnės turi šiek tiek aštroką skonį, primenantį krienus. Jose yra įvairių mineralų, iš kurių galima išskirti chromą (slopina saldumynų norą), taip pat nemažai vitaminų: K, E, C, B, D ir A.

imagegplts.png

Šiek tiek kartoko skonio gražgarstės bus tinkamos daiginti visiems – jos auginamos panašiai kaip pipirnės. Gražgarstėse yra daug antioksidantų, o jų reikia ląstelėms apsaugoti ir imunitetui stiprinti, taip pat normalizuoti cholesterolio kiekiui kraujyje. Be to, šiuose pasišiaušusiuose lapeliuose yra daug geležies, o jos trūkumas dažnai sukelia nuovargį ir mieguistumą.

imagelnfqx.png

Geležies yra ir špinatuose, kuriuos taip pat lengva užsiauginti, nes jie nemėgsta būti gausiai laistomi. Geriausia juos purkšti purkštuvu. Prieš sėjant špinatų sėklos turėtų būti mirkomos, džiovinamos ir sodinamos ne per giliai – maždaug 1 cm žemiau dirvos. Šviežiuose špinatuose gausu vitaminų A, C, K ir kelių rūšių B grupės vitaminų.

Negalima pamiršti ir kiekvieno lietuvio šventojo augalo – krapų, kuriuose yra vitaminų A, C, B1, B2 ir PP, taip pat geležies, kalcio, kalio ir fosforo. Krapai yra šalčiui atsparus augalas, mėgstantis šviesą ir drėgmę – jei jie to gaus, pirmąjį derlių duos praėjus maždaug 25 dienoms po sėjos.

Vazonuose ant palangės galima auginti lapinių petražolių, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad jos sudygsta gana lėtai, o daiginant jas reikėtų retinti didesniame inde, nes petražolės nemėgsta augti arti viena kitos. Petražolėse yra daug vitaminų C ir K, taip pat eterinio aliejaus. Petražolės, kaip šviežias prieskonis, naudojamos sriubose, troškiniuose ir marinate.

Bazilikai – ir žaliais, ir raudonais lapais – tapo įprastu prieskoniniu augalu ir lietuvių virtuvėje. Bazilikai nėra kaprizingi, tiesiog reikia nepamiršti jų reguliariai laistyti, be to, jie labai mėgsta šilumą. Žalieji bazilikai augs greičiau ir bus patvaresni, o raudoniesiems reikės nusausinto dirvožemio. Bazilikai yra geras vitaminų A ir C, mangano ir magnio šaltinis, taip pat turi antibakterinių ypatybių.

Kalendros (azijietiškos petražolės), paplitusios Viduržemio jūros ir Kaukazo virtuvėse, gerai augs ir ant palangės. Kalendrų sėklos sudygsta per 18–20 dienų, tada jas reikia išretinti. Kalendrose yra eterinių aliejų, flavonoidų ir omega riebalų rūgščių.

Kvapieji Viduržemio jūros regiono prieskoniniai augalai čiobreliai, naudojami ir švieži, ir džiovinti, taip pat dažnai aptinkami latvių virtuvėse. Pagrindinės čiobrelių auginimo sąlygos: jiems reikia lengvos ir sausos dirvos, taip pat daug šviesos. Sėklos sudygsta per 20–30 dienų. Čiobreliuose gausu A, D, C ir B6 vitaminų, taip pat kalcio ir geležies.

Pipirmėtės, kuriose gausu eterinių aliejų, lengvai augs ir ant palangės – reikia tik šviesos ir reguliariai laistyti, taip pat saugoti nuo skersvėjų. Pipirmėtėse gausu vitaminų A ir C, taip pat kalcio, cinko ir magnio, jos naudojamos ir šviežios, ir džiovintos. Pipirmėčių arbata naudojama virškinimui gerinti, taip pat mažina dujų kaupimąsi ir kraujospūdį.

imageq0af6.png

Tikras vitaminų ir mineralų koncentratas yra daigai, nes juose yra visa sėklos energija, skirta augimui. Tinkamiausios daiginti bus specialiai tam skirtos sėklos, tačiau tiks ir vietinių gamintojų nedaigintos sėklos. Dažniausiai daiginamos įvairios grūdinių ir ankštinių augalų sėklos: kviečiai, grikiai, rugiai, žirniai, lęšiai, sojų pupelės, spindulinės pupuolės. Taip pat daiginamos kultūrinių augalų sėklos: ridikėliai, įvairios salotos, kopūstai, saulėgrąžos ir kt. Vertingiausi tie sodinukai, kurių daigai yra 0,5–2 cm ilgio.

Daiginimui galima naudoti specialius daiginimo indus, taip pat tiks ir buityje naudojami stikliniai bei plastikiniai indeliai. Juos reikia iškloti marle ir padengti maistine plėvele. Vietoj marlės taip pat galima naudoti bet kurį kitą audinį, kuris gerai sugeria ir ilgai sulaiko drėgmę.

Patogu daiginti stikliniuose induose: supilamos sudrėkintos sėklos, stiklainis uždengiamas marle, o vietoj dangtelio pritvirtinama virvele ar guma, tada stiklainis apverčiamas aukštyn kojomis, pastatomas šiek tiek nuožulniai, kad į jį patektų deguonies, o sėklos du kartus per dieną praplaunamos. Labai svarbu praplauti, kad sėklos nesupelytų ir kad būtų apsaugotos nuo skersvėjų. Visais kitais dalykais pasirūpins saulės šviesa ir šiluma.

Kiekvieno augalo sėklos daiginamos individualiai, bet tai truks ne ilgiau kaip savaitę. Pavyzdžiui, spindulinės pupuolės, pipirnės, kviečiai ir lęšiai sudygsta per 2–3 dienas, o ridikėliai, grikiai ir kopūstai – per 4–5 dienas.

Daigus galima laikyti šaldytuve maždaug savaitę – vėliau jie praranda vertingąsias ypatybes. Juos galima vartoti su viskuo: nuo sriubų, salotų ir troškinių iki omletų, varškės ir sumuštinių.

Į sveikatą!