2025-10-22, 16:50
Dalis gyventojų sako ketinantys pasinaudoti galimybe palikti antrąją pensijų pakopą – tai yra, per dvejų metų įstatymo tvarka suteiktą laikotarpį atsiimti dalį, o sunkios ligos atveju – visas joje sukauptas lėšas. Kokia tai suma, priklauso nuo kiekvieno kaupiančiojo, tačiau ekonomistai prognozuoja, kad visos šalies mastu šis vadinamasis „pinigų lietus“ gali siekti net apie pusę milijardo eurų, rašoma „Bonava Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.
Taip pat prognozuojama, kad dalis šių pinigų bus nukreipta į nekilnojamojo turto rinką – gyventojai planuoja investuoti į būsto įsigijimą, remontą ar nuomai skirtą turtą. Šią tendenciją patvirtina gyvenamojo būsto plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ atlikta potencialių klientų apklausa, kurios rezultatai rodo, kad net 64 proc. apklaustųjų, planuojančių atsiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas, svarsto jas panaudoti kaip pradinį įnašą perkant būstą.
„Lyginant Šiaurės Europos valstybių gyventojų požiūrį į būstą, lietuviai yra vieni iš tų, kurie nuosavam būstui teikia didžiausią reikšmę – jis suvokiamas kaip ilgalaikė ir saugi investicija. Galbūt todėl galimybė atsiimti sukauptas lėšas daugeliui tampa proga žengti pirmą žingsnį nuosavo būsto link“, – sako Remigijus Pleteras, apklausą inicijavusios bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas.
R. Pleteras paaiškina, kad bendrovės apklausoje žmonių neklausta, dėl kokių priežasčių jie ketina atsiimti sukauptas lėšas, tačiau tikslingai teirautasi, ar sukauptas lėšas jie ketina investuoti į nuosavą būstą. Taip pat paklausta, kokią maždaug sumą jie mano ar yra pasitikrinę ir dėl to preliminariai žino turintys sukaupę.
„Net 72 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų nurodė, kad galimybė panaudoti pensijų fonduose sukauptas lėšas paskatino juos rimčiau svarstyti apie nuosavo būsto įsigijimą per artimiausius dvejus metus, tuo tarpu 64 proc. sako tikrai atsimtas lėšas skirsiantys pradiniam įnašui papildyti“ – sako „Bonava Lietuva“ vadovas.
Dauguma (78 proc.) apklausos dalyvių teigė manantys sukaupę apie 4–6 tūkst. eurų, 12 proc. – 7–10 tūkst. eurų, 8 proc. – daugiau nei 10 tūkst. eurų, o 2 proc. – tarp 1 ir 3 tūkst. eurų.
R. Pleteras sako, kad šiandien sostinės naujos statybos būstų rinkoje galima rasti butą už maždaug 100 tūkst. eurų. Jei tai pirmasis būstas, perkamas su paskola, jo pradiniam įnašui reikėtų apie 15 proc. sumos, tai yra maždaug 15 tūkst. eurų. „Atsižvelgus į tai, ką žmonės teigia esą sukaupę, akivaizdu, kad daugumai pensijų fonduose sukauptos lėšos taps trūkstama dalimi, būtina būsto kreditui gauti. Todėl tikėtina, jog rinka artimiausiais metais taps aktyvesnė“, – sako R. Pleteras.
Visgi ekspertas pabrėžia, kad 100 tūkst. eurų yra kone žemutinė riba naujos statybos būstui, o dėl sparčiai augančios paklausos rinkoje pasiūla tampa vis labiau įtempta.
„Todėl tikėtina, kad ši riba greitai kils, o laimės tie, kurie apsispręs greičiausiai ir bus pasiruošę pirkti. Tai ypač aktualu pirmojo būsto pirkėjams, nes turimos sukauptos lėšos gali tapti lemiamu veiksniu, leidžiančiu gauti paskolą ir užtikrinti pageidaujamą būstą, kol jis nepabrango“, – aiškina R. Pleteras.