Lietuvoje nauji butai kasmet mažėja: architektė pataria, kaip išplanuoti mažą būstą
2025-06-02, 15:58
Augant gyventojų skaičiui ir didėjant miesto užstatymo tankumui, pastaraisiais metais Vilniuje menksta vidutinis naujos statybos butų plotas. Gyvenamųjų būstų plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ analitinio centro duomenimis, 2024 m. vidutinis pardavimui pastatytų butų plotas buvo 49,5 kv. m. Palyginimui, dar 2022 m. vidutinis pardavimui pastatytų butų plotas siekė 52,2 kv. m., rašoma „Bonava Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.
Mažėjant gyvenamajam plotui, vis aktualesnis tampa klausimas, kaip suplanuoti erdves, kad jos būtų patogios kasdieniam gyvenimui. Architektė Alina Urbutytė išskiria pagrindinius principus, padedančius užtikrinti patogumą ir erdvės jausmą net ir itin kompaktiškuose būstuose.
„Būsto patogumą lemia ne jo dydis, o išplanavimo kokybė. Net ir 120 kv. m ploto butas gali būti nepatogus gyventi, jei erdvės suplanuotos neapgalvotai. Todėl dar projektavimo etape būtina skirti pakankamai dėmesio erdvių logikai, funkciniam zonavimui, natūralaus apšvietimo išnaudojimui bei kasdienio gyvenimo srautų numatymui“, – sako „Bonava Lietuva“ architektė A. Urbutytė.
Jos teigimu, funkcionalus būsto išplanavimas yra kertinis kokybiško gyvenimo aspektas, kuris leidžia patogiai naudotis visomis namų erdvėmis nepriklausomai nuo kvadratūros – sumaniai suprojektuotos zonos gali atlikti kelias funkcijas, pertvaros ar baldai gali tapti erdvę formuojančiais elementais, o tinkamai suplanuoti judėjimo srautai ir apšvietimo sprendimai padeda gerai jaustis net ir kompaktiškuose namuose.
Kas yra „funkcionalus“ būstas?
Funkcionalus būsto išplanavimas – tai logiškai išdėstytos erdvės, kuriose vienu metu lengva judėti visiems šeimos nariams. Tai – aiškiai atskirtos privatumo ir bendros zonos, optimaliai išnaudotas natūralus apšvietimas bei taupiai išnaudotos erdvės daiktams susidėti.
„Paprastai kalbant, funkcionaliuose būstuose nėra neišnaudotų kampų ar perteklinių patalpų. Tokiuose būstuose kiekvienas kvadratinis metras tarnauja žmogaus kasdieniams poreikiams, todėl kartais 50 kv. m būstas gali būti patogesnis nei dvigubai didesnis, nes funkcionaliame būste viskas turi savo vietą ir funkciją“, – sako A. Urbutytė.
Architektė pažymi, kad funkcionalumas prasideda nuo tinkamo patalpų zonavimo: dar projektavimo metu erdvės turi būti aiškiai suskirstytos į aktyvias zonas – tokias kaip virtuvė ar svetainė – ir pasyvias, pavyzdžiui, tėvų miegamasis ar vaikų kambarys.
„Net ir vieno kambario bute zonavimas išlieka itin svarbus. Tokiais atvejais erdvė gali būti padalinta naudojant pertvaras poilsiui. Tai padeda sukurti aiškią judėjimo struktūrą ir užtikrina, kad skirtingos veiklos būtų atliekamos skirtingose zonose ir netrukdytų viena kitai“, – dėsto A. Urbutytė.
Dėmesys vertikaliam tūriui
Be to, pasak jos, planuojant būstą svarbu atsižvelgti ne tik į grindų plotą, bet ir į visą patalpos tūrį – lubų aukštį, langų dydį, atvirus, uždarus ar permatomus perėjimus tarp zonų, nes erdvės pojūtį gali sustiprinti ne tik didesnė buto kvadratūra, bet ir protingai išnaudotas vertikalus tūris.
„Sienų nišose įrengtos spintos, siekiančios lubas, leidžia maksimaliai išnaudoti vietą daiktams laikyti ir tuo pačiu neapkrauna kambario vizualiai. Funkcionalumą taip pat padidina ištraukiami ar transformuojami baldai – pavyzdžiui, sienoje paslėptos lovos, kurios itin mėgstamos vaikų. Dienos metu jos atlaisvina grindų plotą, kurį galima išnaudoti žaidimams ar kitai veiklai. Protingai suprojektuoti baldai nišose gali atlikti įvairias funkcijas: tapti darbo vieta, kūdikio vystymo stalu ar net mini tylos zona. Tokie sprendimai padeda net ir nedidelį būstą paversti visaverte, patogia ir estetiška gyvenamąja erdve“, – aiškina A. Urbutytė.
Svarbiausia – išplanavimas
Anot A. Urbutytės, jei būstas pasirenkamas su daline apdaila, svarbu jau iš anksto kelti esminius klausimus, kurie nulems kasdienį patogumą: ar kambarių išdėstymas leis sklandžiai judėti per erdves, nepertraukiant kitų zonų funkcijų? Kiek į patalpas patenka natūralios šviesos? Kaip bus išdėstytas dirbtinis apšvietimas? Ar bus pakankamai vietos integruoti korpusinius baldus ir kur bus laikomi daiktai, kad jie neapkrautų erdvės vizualiai? Taip pat svarbu įvertinti, ar poilsio zonos gali būti lengvai pritaikomos kitoms reikmėms – pavyzdžiui, darbui iš namų ar vaikų veikloms.
Apibendrindama architektė A. Urbutytė pabrėžia, kad funkcionalus išplanavimas – tai ne vien estetinis sprendimas, bet ir kasdienio gyvenimo kokybę lemiantis veiksnys.
Ji pabrėžia, kad net ir nedidelis būstas gali būti jaukus, patogus ir kuriantis erdvės jausmą, jei išplanavimas atliktas atsakingai, apgalvotai ir atsižvelgiant į gyventojų poreikius. Todėl renkantis būstą verta skirti dėmesio ne tik kvadratūrai ar vietai mieste, bet ir planavimo sprendimams.