Po perskaičiavimo NT vertė kilo iki 70 proc.: kiek padidės mokestis ir kokie būstai bus paklausūs
2025-06-06, 10:40
Netylant diskusijoms dėl planuojamo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio didinimo Lietuvoje, gyvenamojo būsto plėtros bendrovės vis dažniau pastebi, kaip dar tik planuojami pokyčiai jau dabar keičia būsto ieškančių gyventojų nuotaikas. Nauja tendencija – pirkėjai skaičiuoja ne tik, kiek kainuos pats būstas, bet ir vertina jo rinkos vertę bei galimus ilgalaikius mokesčius, kuriuos ši vertė gali „užkrauti“. Plačiau apie tai komentuoja švedų kapitalo gyvenamojo būsto plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras.
Būstų vertė pakilo
„Šiemet šalyje buvo atliktas visuotinis NT masinio vertinimo perskaičiavimas, po kurio, remiantis Registrų centro skaičiavimais, nemažai gyvenamųjų būstų įgavo net iki 70 proc. didesnę vertę. Paprastai kalbant, jei valstybė iki 2025 m. žmogaus turtą vertino, tarkime, 100 tūkst. eurų, tai dabar jį vertina 170 tūkst. eurų“, – aiškina R. Pleteras.
Kaip rašoma pranešime spaudai, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, toks pokytis jau reiškia, kad tokios vertės turto savininkui atsiranda prievolė mokėti NT mokestį – šiuo atveju būtų taikomas 0,5 proc. tarifas. Vyriausybei pasiūlius dar labiau nuleisti apmokestinamo turto kartelę, vis daugiau gyventojų susidurs su realia galimybe patekti į apmokestinamosios vertės zoną. Tiesa, paskutiniame vyriausybės siūlyme numatyta, kad dėl pagrindinio gyvenamojo būsto kiekviena savivaldybė spręstų atskirai.
Planuojamas NT mokestis keičia prioritetus
Visgi, pasak ekspertų, planuojamas plataus masto NT mokesčio taikymas, kai žemutinė riba gali tapti net 20 tūkst. eurų, yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šiandien daugelis nuosavo būsto ieškančių žmonių vis dažniau atsigręžia į labiau prieinamą – ekonominės klasės – būstą.
„NT mokestis tampa realiu veiksniu, kuris daro tiesioginę įtaką sprendimui, kokį būstą pasirinkti. Jei anksčiau pirkėjai daugiausia dėmesio skyrė vietai ar kvadratūrai, šiandien vis dažniau teiraujamasi, ar konkretus objektas neperžengia neapmokestinamos vertės ribos. Klientams taip pat svarbu žinoti, kokio dydžio metinis mokestis jų gali laukti“, – pažymi R. Pleteras.
Jo teigimu, matematika – paprasta: „Jei žmogus įsigyja, pavyzdžiui, kiek daugiau nei 300 tūkst. eurų vertės turtą, pagal šiuo metu galiojančią tvarką jam gali tekti mokėti 1 proc. nuo vertės – tai yra daugiau nei 3 tūkst. eurų NT mokesčio kasmet. Tuo tarpu, įsigijus ekonomiškesnį, iki 150 tūkst. eurų vertės būstą, mokestis šiuo metu netaikomas. Jei vertinti paskutinę Finansų ministerijos pateiktą redakciją, visi būstai, kurių vertė yra tarp 20 tūkst. ir 200 tūkst. eurų, būtų apmokestinami 0,1 proc. tarifu. Tokie skirtumai kai kuriems pirkėjams tampa svariu sprendimo veiksniu“, – komentuoja ekspertas.
Balansas tarp kainos ir gyvenimo kokybės
Anot jo, ekonominės klasės būsto klasifikacija dažnai priklauso ne tiek nuo paties būsto dydžio ar kokybės, kiek nuo jo lokacijos mieste. „Nors būstas gali būti panašaus dydžio ir kokybės, paklausa ir vietos pasirinkimas turi didžiulį poveikį rinkos vertei. Taigi, jei siekiama gyventi kokybiškai, bet kartu norima mažesnio NT mokesčio, ekonominės klasės būstą šiandien apsimoka pirkti labiau nei bet kada anksčiau – jo vertė mažesnė, todėl išvengiama papildomų mokesčių, o statybų kokybė ir energetiniai standartai – tokie patys kaip ir brangesniuose segmentuose. Skirtumą dažniausiai lemia tik vieta, o ne pats būstas“, – paaiškina R. Pleteras,
Apibendrinant, planuojami NT mokesčio pokyčiai jau dabar formuoja naujas būsto pirkimo tendencijas Lietuvoje. Pirkėjai tampa sąmoningesni – skaičiuoja ne tik kainą šiandien, bet ir numatomus ilgalaikius būsto išlaikymo kaštus. Ekonominės klasės būstas dėl patrauklesnės vertės, stabilios kokybės ir galimybės išvengti papildomų mokesčių tampa vis dažnesniu pasirinkimu tiems, kurie ieško balanso tarp kainos ir gyvenimo kokybės.