Didelė, bet nepakankamai įvertinta kaimynystės svarba
„Bonava“ gyventojai, kurių gyvenamojoje vietovėje lengva pradėti įvairią veiklą kartu su kaimynais, pripažįsta, kad jų bendras laimės jausmas yra vidutiniškai 26% didesnis nei kitų. Geri kaimyniniai santykiai gali turėti didelį teigiamą poveikį žmonių gerovei, tačiau socialinių kliūčių įveikimas ir įvairios bendros veiklos įgyvendinimas sustiprina laimės ir saugumo jausmą.
"Kaip rodo "Bonava" tyrimas, net ir toks mažas gestas kaip paprastas pasisveikinimas gali turėti didelės įtakos savijautai. Kadangi artimi draugai ir šeimos nariai gali gyventi atokiau, šis mažas kasdienis bendravimas su kaimynais yra svarbus saugumo ir ryšio su bendruomene, kurioje gyvename, jausmui. Remiantis tyrimo rezultatais, žmonės, kurie dažniau bendrauja su kaimynais, sako, kad jie yra ne tik laimingesni, bet ir jaučiasi saugesni savo kaimynystėje, o saugumo jausmas yra tas veiksnys, kurį žmonės vertina labiausiai, kad jiems patinka būti savo kaimynystėje ir ten jaustis kaip namie", – sako "Bonava Lietuva" rinkodaros ir komunikacijos vadovė Miglė Vaškienė.
Įsitraukimas, bendrumas ir pagalba
Tie, kurie per pastarąją savaitę bendravo su kaimynais už savo namų ribų, jaučiasi 104% laimingesni nei tie, kurie su kaimynais nepraleido daugiau nei metų, rodo apklausos rezultatai. Be to, žmonės, gyvenantys rajonuose, kuriuose kaimynystės santykiai yra harmoningi, jaučiasi vidutiniškai 36% laimingesni savo kaimynystėje ir 28% laimingesni apskritai.
– Tai ką žmonės nori veikti su kaimynais? Kaip rodo "Bonava" tyrimas, žmones labiausiai domina socialiniai renginiai ir bendras kaimynystės valymas. Tai įrodo, kad projektuojant gyvenamuosius pastatus svarbu numatyti vietą bendrai veiklai – vietą sportui, vaikų žaidimų aikšteles, žaliąsias poilsio zonas, pėsčiųjų takus", – sako Miglė Vaškienė.
Pagrindinė veikla, kuria lietuviai mielai užsiima kartu su kaimynais, yra aplinkos valymas ir apželdinimas, pavyzdžiui, dažymas, ravėjimas ar valymas (32 proc.) ir įvairūs socialiniai renginiai (28 proc.). Lietuviai ir jų kaimynai mėgsta dalintis skirtingomis lauko erdvėmis – pavėsinėmis (31 proc.) ir kepsninėmis (26 proc.), taip pat sporto salėmis (23 proc.), įrankiais, šiltnamiais ir sodais (14 proc.), žaidimų kambariais, kino salėmis (13 proc.) ir sporto įranga (11 proc.).
Saugumas – laimės pagrindas
Saugumo aspektas tarptautinių įvykių kontekste jau daugiau nei metus yra ypač aktuali tema, kad žmonės jaustųsi laimingi. Tuo pat metu šiandien auga susidomėjimas miestų dizainu ir tvarumu, pabrėžiant, kad saugumas yra esminis turtas, kurį reikia palikti ateities kartoms. Tyrimas įrodo, kad yra ryšys tarp laimingų, tvarių ir sveikų vietų. Pavyzdžiui,“Bonava“ gyventojai, manantys, kad jų kaimynystėje palaikomas ekologiškas ir tvarus gyvenimo būdas, teigia, kad kaimynystėje jie jaučiasi 33 proc. laimingesni. Kita vertus, tie, kurie tiki, kad palaiko sveiką gyvenimo būdą savo kaimynystėje, teigia, kad savo kaimynystėje jaučiasi 25% laimingesni.
"Daugelis veiklų, kurias atliekame savo kaimynystėje, pavyzdžiui, išlaikome savo kaimynystę, dalijamės erdvėmis ir daiktais, padedame kaimynams, daro teigiamą poveikį vietos, asmeniniam ir tarpasmeniniam lygiui. Neseniai buvo pabrėžta, kad dalyvavimas bendruomenėse ir socialinėje veikloje gali turėti didelį ilgalaikį poveikį pasauliniu lygmeniu. Daugelis bendruomenės projektų, tokių kaip bendruomenių sodai, dalijimasis automobiliais, mainų parduotuvės ir remonto kavinės, atlieka svarbų vaidmenį mažinant išmetamųjų teršalų kiekį, taip pat gerinant gyventojų sveikatą ir gerovę, kartu mažinant skurdą ir didinant vietos kontrolę. Taigi, labiau įsitraukdami į "kaimynystės laimės" veiklas, visi galime paskatinti teigiamus pokyčius ir padaryti pasaulį laimingesnį, tvaresnį ir lygesnį", – sako Miglė.
* "Happy Quest" apklausą 2021/2022 m. žiemą atliko "Bonava", strategijos ir analizės biuras "United Minds" ir rinkos tyrimų agentūra "Nepa", apklausę 6590 žmonių Švedijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Estijoje ir Latvijoje.
Titulinės nuotraukos šaltinis: pexels.com